Kodėl „pritraukiu“ netinkamus partnerius?

Buvo laikai, kai galvojau, kad po dešimtmečio bloguose santykiuose jau žinau viską ir tikrai nekartosiu senų klaidų. O, kaip aš klydau…

Pamenu, kai po skyrybų grįžau į pasimatymų „rinką“, vos tik užsimezgus pažinčiai su nauju žmogumi iškart siųsdavau jo nuotrauką draugių komisijai — labai norėjosi patvirtinimo, kad darau gerą sprendimą. Ir kažkurį kartą, kai į radarą pakliuvo naujas kandidatas, mano viena draugė į jo nuotrauką atsakė taip:

„O čia kažkokas naujas? Žinok, tie tavo bernai — labai panašūs, nesuprantu, kuris čia“.

Tą kartą jos komentaro nesureikšminau (kas čia blogo būti ištikimai savo skoniui, tiesa?), bet dabar tas jos sakinys skamba labai pranašiškai.

Tikrai, žiūrint dabartinėmis akimis, mano kandidatai būdavo vienas į kitą panašūs ne tik savo išvaizda, elgesiu, bet, svarbiausia, jų man sukeliamu stipraus nerimo jausmu, kuris atsirasdavo vos pažinčiai pradėjus intensyvėti. Lyg būčiau ėjusi į pasimatymus vis su tuo pačiu žmogumi tik kitame kūne. O tai, nors tada dar nesupratau, bet dabar jau galiu patvirtinti, — ne kas kitas, kaip Nesaugaus Prieraišumo klasika: vis nesąmoningai rinktis tą, kuris iš pradžių labai traukia, o paskui ryšys atneša daug nerimo, skausmo, ar net — pavojaus.

Jeigu nežinote, kas yra Prieraišumo tipai, pirmiausiai kviečiu mano puslapyje paskaityti skiltį „Metodas“ — ten rasite įvadą į Prieraišumo teoriją ir kaip ji pasireiškia keturiuose skirtinguose tipuose. Turint bazinę informaciją apie Prieraišumą, bus lengviau suprasti partnerių pasirinkimo mechanizmus, kuriuos apžvelgsiu šiame įraše.

Nesaugus Prieraišumas dar kitaip gali būti pavadintas „išgyvenimo strategija“. Tarkim, gimstame šeimoje, kur, iš pažiūros, viskas lyg ir gerai, tačiau tėvai, nors savo vaikus ir myli, bet yra jiems labai griežti. Žinoma, norėdami gero! Tėvai spaudžia gerai mokytis, nuolat komentuoja vaikų elgesį, išvaizdą, pažymius, lygina su kitais, koncentruojasi tik į tai, ką vaikai, tėvų supratimu, daro blogai, o geri dalykai tampa vos ne savaime suprantami. Tokiuose namuose augantys vaikai išmoksta, kad jei noriu būti savo tėvų priimtas, turiu labai stengtis, neprieštarauti, neturėti savo poreikių, rodyti tik aukščiausius rezultatus — tada gausiu teigiamą reakciją.

Tai mechanizmas, kuris „įsirašo“ giliai į nervinę sistemą ir savotiškai saugo vaiką nuo atstūmimo.

Kodėl tai svarbu? Nes vaikų saugumas ir išgyvenimas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip jais rūpinasi tėvai (ar kiti globėjai). Todėl vaikui būti atstumam, nepriimtam, nepakankamam, nemylimam ir t.t. yra tolygu pražūčiai. Juk vaikai iš esmės — bejėgiai, nemokantys savimi pasirūpinti. O jei kaina, kurią reikės susimokėti už ryšį yra nuolatinis susimažinimas, gėda ar nepakankamumo jausmas — tai nors ir skauda, bet vis geriau nei mirtis.

Tai kas nutinka, kai toks vaikas suauga ir pradeda kurti romantinius santykius?

Jis nesąmoningai ieškos TO PATIES JAUSMO, kurį patyrė tėvų namuose.

Kaip tai atsispindi Nesaugaus Prieraišumo tipuose:

Nerimastingas Prieraišumas:
Buvau priimtas tik už gerus pažymius? Nesąmoningai rinksiuosi tokį partnerį, kuriam niekada iki galo nebūsiu pakankamai geras, dėl kurio nuolat turėsiu stengtis, o jis manęs taip niekada nepasirinks ir neduos saugumo, o aš beprotiškai bijosiu būti atstumtas. Pats nesuprasdamas beviltiškai tikėsiuosi „perrašyti“ istoriją su vienu iš tėvų (o kartais — ir su abiem): kad ryšys visada būna „su sąlyga“, kad prielankumas bet kada gali dingti ir nebus garantijų, kad jis grįš.

Vengiantis Prieraišumas:
Vaikystėje buvau gėdinamas už emocijas, buvau verčiamas per anksti suaugti ir supratau, kad galiu pasitikėti tik savimi? Nesąmoningai rinksiuosi emocingą, reiklų arba itin priklausomą partnerį, kuris nuolat reikalaus iš manęs atvirumo. Taip užsitvirtinsiu savo giliausią įsitikinimą: „žmonės yra per daug reiklūs, dusinantys ir nesaugūs, todėl geriausia atsiriboti ir viską kontroliuoti“.

Dezorganizuotas Prieraišumas:
Augau šeimoje, kur buvo daug chaoso (dažnai — priklausomybių, ginčų, psichologinio ar fizinio smurto), negalėjau pasitikėti savo tėvais, nežinojau, ką rasiu parėjęs namo? Nesąmoningai rinksiuosi tokį partnerį, su kuriuo santykiai bus chaotiški, kuriuo negalėsiu pasitikėti, tačiau niekaip negalėsiu ir paleisti. Ramūs, stabilūs santykiai man atrodys nuobodūs, trokšiu aistros, emocinių kalnelių, dramos. Nuolat svyruosiu tarp noro ryšiui ir baimės, kad mane sužeis.

Klausimas „Kodėl „pritraukiu“ netinkamus partnerius, spėju, yra dažniausias, atkeliaujantis į mano pašto dėžutę. Manęs tai visiškai nestebina: kai nuolat sukiesi užburtam blogų santykių rate, tikrai gali imti atrodyti, kad čia — kažkokia karma arba nuvilianti „rinka“, ar kokie juodieji mėnuliai — nes na kaipgi paaiškinti, kai, atrodo, duodi šansą ne vienam žmogui, bet istorija kartojasi ir kartojasi?!

Štai čia ir yra bene didžiausias ryšio paradoksas: dalykas, kuris taip skaudino vaikystėje, tampa tuo, ko suaugę nesąmoningai vaikomės… Kodėl? Nes nervinė sistema saugiais dalykais laiko tuos, kuriuos atpažįsta. Paprastai tariant: ryšiai, kurie mūsų nepražudė, tikėtina, kad nepražudys ir antrą ar šešioliktą kartą. O štai ryšio modelis, kurio visiškai nepažįstu, nervinei sistemai atrodo kaip kažkas, ko reikėtų saugotis — juk nežinia, ko iš to galiu tikėtis. Todėl net jei sąmoningai po kurio laiko suprantame, kad renkamės netinkamus partnerius, bet kol nedirbame su savo Nesaugiu Prieraišumu, tol vėl ir vėl rinksimės žmogų, kuris leis pasikartoti iki skausmo pažįstamą istoriją.

Prajaja tarp to, kad logiškai suprantame, kad blogai darome, tačiau jautrią akimirką kartojame tas pačias klaidas, yra ne kas kitas, o mūsų Nesaugus Prieraišumas ir jo suformuoti išgyvenimo mechanizmai.

Kaip sakė mano dažnai cituojamas Carl Jung: „Until you make the subconscious conscious, it will direct your life and you will call it fate“. Mano versija šiai minčiai būtų tokia: kol nesuprasim, kad blogus partnerius renkamės, o ne pritraukiam, visada rasim, kuo pateisinti faktą, kad negebam kurti sveikų santykių.

Todėl norint nustoti kartoti senas klaidas, pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kodėl noriu vieno, o elgiuosi visiškai kitaip. Tai suprasti padės savo Prieraišumo tipo išsigryninimas, mano puslapyje rasite nemokamą testą savo tipui nustatyti. O jei savo tipą jau žinote ir jaučiate, kad norite pradėti su juo dirbti, mano puslapyje bei soc.tinklų profiliuose rasite daug naudingos informacijos, o taip pat visada galite man užduoti klausimus privačia žinute ar el. paštu — atsakau asmeniškai.